Mokymosi moduliai

"Online" mokymų kaina nepriklausomai nuo perkamų paskaitų skaičiaus - 23 EUR!

Asmenybės psichologija Asmenybės psichologija 4 temos2020-10-15 - 2020-11-26 PlačiauSuskleisti

Emocinė branda - charakterio analizė, remiantis pasaka ,,Lydekai paliepus, man panorėjus”

2020-10-15Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

  • Emocinė branda. Atsiskyrimas. Iniciacija. Kas tai? Ir kam to reikia? 
  • Ar tikrai negalima visa gyvenimą nugyventi šiltai ir laimingai ant krosnies? 
  • Kaip užauginti suaugusįjį?
  • Kada geriausias laikas išeiti iš tėvų namų?


NAUJA! C.G. Jung pasąmonės psichologija – archetipai, kompleksai ir sapnai

2020-11-05Inga Bogdzevičienė

Jungas akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui ir įvedė asmeninės bei kolektyvinės pasąmonės terminą. Jis teigė, kad elgesį lemia ne tik žmogaus dinaminė individuali istorija, bet ir jam reikšminga praeitis bei ateitis. Kolektyvinė pasąmonė talpina dvasinę žmonijos patirtį ir išmintį, kuri gali atgimti kiekvieno mūsų sąmonėje - jos turinį galima atskleisti sapnuose, pasakose, mituose bei meno kūriniuose. Taigi, ji turi stiprią emocinę galią ir lemia mūsų mintis ir elgesį. Pavyzdžiui, Šešėlio, Animos, Motinos ar Tėvo archetipai – tai besikartojantys išgyvenimų kompleksai. Kaip jie gali veikti mūsų santykius? Nenatūrali motinos seksualizacija žaloja sūnaus vyriškąjį instinktą, skatina jo donžuanizmą. Tačiau teigiamai veikiantis kompleksas skatins vyro estetinį skonį, norą kurti švelnius vyro ir moters santykių saitus, pasiaukoti dėl to, kas yra teisinga. Kam reikia šių žinių? Kad taptų aišku, kokiu būdu jie mus veikia, kad pažindami juos galėtume nuo jų išsilaisvinti ir tapti labiau laisvesniais žmonėmis, gebančiais kurti autentišką santykį su savimi, kitais ir pasauliu bendrai.

  • Asmenybė – energetinė sistema, gaunanti energiją iš išorės ir iš vidaus. Jei sąmoningumui teikiama didesnė reikšmė nei pojūčiams, jausmams, asmenybėje atsiranda įtampa. Bet ar galime įgyti visišką stabilumą? 
  • Asmeninė ir kolektyvinė pasąmonė. Asmeninė - talpina tai, ką savyje nuslopinome, kas turėjo pernelyg didelį emocinį krūvį. Kolektyvinė - gilesnė, ją turime gimdami, joje sutalpinta protėvių patirtis. Ar esame pasąmonės įkaitai? Ar tapsime tais, kuo skirta tapti?
  • Archetipai (Šešėlis) ir kompleksai (ego). Ar galime gyventi nesigrauždami ir nekaltindami?
  • Sapnų analizė. Praktinio darbo metu asmeninius, slaptus, svarbius pasąmonės turinius kelsime į sąmonės lygį. Galbūt mums pavyks atkurti vidinę pusiausvyrą, o gal numatyti ateitį?


NAUJA! Tėvų ir suaugusių vaikų santykis. Kaip iš sumaištį keliančio ryšio pereiti į brandų?

2020-11-17Julius Tilvikas

Reikšmingos vaikystės patirtys suaugusius formuoja tokiais, kokie jie yra šiandieną. Taip pat, kaip suaugusius formuoja jų pačių tėvystė. Tėvų-vaikų santykis yra pats svarbiausias gyvenimo ryšys, deja, neretai jis yra ir pats sudėtingiausias. Kuo aiškiau bus kaip jis veikia, tuo paprasčiau suprasime, kodėl tas ryšys kelia tiek sumaišties. 

Tėvų ir suaugusių vaikų santykiai daro įtaką ir romantiniams santykiams, darbe ar tiesiog gyvenime. Neretai, sutvarkius pirmuosius, pasitaiso ir kiti. Svarbiausia – sumažėja nerimo, abejonių savimi ir baimės bendrauti autentiškai.

Nagrinėjamos temos: 

  • Vaiko ir tėvų galios dinamika ir kaip ji keičiasi vaikams suaugus ir tėvams senstant;
  • Bet kokio brandaus santykio kūrimas;
  • Kodėl negalima tiesiog „pamiršti ir atleisti?“;
  • Kaltė ir atsakomybė – dažnai painiojamos sąvokos ir kodėl jas svarbu atskirti?;
  • Vaikystės trauma ir kodėl tai svarbu?;
  • Kaip išsigydyti nuo “reikia bendrauti“ sindromo?;
  • Pagarba – neretai santykiuose minimas žodis vartojamas neteisingai;
  • Tėvų ir suaugusių vaikų bendravimo scenarijai;
  • Santykis su „vidiniais tėvais / vaikais“;
  • Santykių su tėvais perdirbimo procesas.

Šis seminaras Tau, jei: santykis su tavo tėvais sudėtingas, jauti kaltę bendraudamas/nebendraudamas, nuolat galvoji apie savo tėvus ar jų nuomonę. Taip pat, jei turi suaugusių vaikų ir: santykis su tavo vaikais sudėtingas, jauti kaltę bendraudamas/nebendraudamas, sunku juos paleisti gyventi savarankiškai.

Dalis paskaitos skirta teorinei medžiagai, tačiau be praktikos psichologijoje mažai pasieksime, todėl likusi seminaro dalis bus skirta aktualių dalyvių klausimų nagrinėjimui bei praktiniams užsiėmimams . 



NAUJA! "Aukos - agresoriaus" spąstai. Kaip gyventi savo gyvenimą ir įsileisti naujus dalykus?

2020-11-26Inga Bogdzevičienė

Aukos ir agresoriaus tema aktuali visais  laikais – šie vaidmenys gali būti išgyvenami šeimoje, santykyje su tėvais, su sutuoktiniu, vaikais, esame patyrę mokykloje, darbe. Tai dažnas psichologinis santykių modelis, įkvėptas baimės ir sutrikusios savivertės jausmo. Tai santykių spąstai, nes aukos ir agresoriaus vaidmenys dažnai yra subtiliai užmaskuoti. Iš šių spąstų gali pavykti išeiti, jei pajėgtume gyventi kaip išties laisvi žmonės – jei nereiktų įrodinėti, kad esame išskirtiniai, jei nebijotume būti atstumti, jei nesipuikuotume savo galia ir žiniomis, jei nereikėtų menkinti savęs ir pataikauti kitam dėl savo poreikių patenkinimo. Kiek, išties, mylime save ir savo gyvenimą? Kiek turime noro veikti išvien, o ne vienas priešais kitą? Aptariamas temas lydės trys bazinės temos: kaip susigrąžinti kūrybiškumą ir atstatyti žmogiškąjį ryšį, kaip susigrąžinti pasitenkinimo jausmą ir gyventi savo gyvenimą savirealizuojantis. 

  • Aukos ir agresoriaus dinamika pasakose. Kada kyla pavojus tapti auka? Ar įmanoma siekti karjeros ir gyventi savo gyvenimą be „skeletų spintoje?“ 
  • Agresija padeda apginti ribas ir pasirūpinti savimi? Užsislėpęs užpuolikas. Agresoriaus ir užuomaršos kolizija.
  • Pyktis ir baimė. „Nirštu, kad man reikia kito žmogaus!“ – savikritika, prarastas savarankiškumas ir aiškus suvokimas kas yra kas. 
  • Išsigelbėjimas. Kur mes bėgame?


Suskleisti
Bendravimo psichologija Bendravimo psichologija 1 tema2020-11-10 - 2020-11-10 PlačiauSuskleisti

Psichologinės manipuliacijos bendraujant: likti ar pasitraukti?

2020-11-10Juris Belte

Manipuliaciniai santykiai ilgalaikėje perspektyvoje veda prie pralaimėjimo ir bendravimo nutraukimo, dėl to yra svarbu išmokti identifikuoti manipuliacijas, jų netaikyti, o bendravimą grįsti tinkamomis įtakos priemonėmis, taikant partnerystės principus. Mokymų metu sužinosite, kodėl vieni žmonės yra įtakingi, o kiti ne. Suprasite įtakos ir charizmos sąsajas transakcinės analizės požiūriu (E. Berne).

Sužinosime kaip identifikuoti ir suprasti pagrindinius manipuliavimo, įtakos darymo metodus, strategijas bei technikas,  kaip tinkamai suvaldyti manipuliavimu paremtas situacijas, įsisavinsime informaciją ir žinias, padėsiančias tapti kompetentingu, stipriu, manipuliacijoms ir neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi.

  • Manipuliavimo psichologinis mechanizmas. S. Karpmano trikampio taikymas manipuliacijose;
  • Emocijų moduliavimas;
  • Manipuliacijų tipai. Kaip atpažinti klientų, bendradarbių, partnerių manipuliacijas? 
  • Manipuliacijų analizė – praktinis darbas;
  • Antimanipuliavimo strategijos ir technikos;
  • Provokacijų neutralizavimas;
  • Manipuliacijų neutralizavimas – praktinis darbas.


Suskleisti
Darbo psichologija Darbo psichologija 3 temos2020-09-23 - 2020-11-12 PlačiauSuskleisti

Emocinė kompetencija darbe ir gyvenime.

2020-09-23Rima Vanagė
  • Kas man teikia laimingumo pojūtį?
  • Kaip gerai pažįstu save?
  • Asmeninio elgesio tendencijų analizė remiantis Marstono modeliu.
  • Vidinės motyvacijos analizė pagal Barrett.
  • Kaip noriu, kad apie mane kalbėtų žmonės? Savęs pozicionavimo pratimas.
  • Kaip pažinti ir suprasti tikruosius kitų žmonių poreikius?
  • 5 bazinės emocijos, kokią žinią jos mums neša? Filmuko analizė.
  • Kaip padėti sau ir kitiems valdyti neigiamas emocijas?
  • Pozityvaus mąstymo ciklo provokacija.

Vertė mokymų dalyviui:

  • Po mokymų dalyviai geriau pažins save, lengviau priims kitokio elgesio žmones, atsiras daugiau tolerancijos, drąsos bandyti naujus dalykus. 

Šie mokymai svarbūs kiekvienam, kuris nori būti savo gyvenimo šeimininku, džiaugtis iššūkiais, tobulėti.



NAUJA! Delegavimo praktika. Kaip nuspręsti, deleguoti, "išnykti" ir įvertinti?

2020-10-20Juris Belte

Darbų visuomet yra daugiau nei laiko jų padaryti. Efektyvumo didinimui svarbūs yra geri delegavimo įgūdžiai. Per gerą delegavimo praktiką didinama darbuotojų motyvacija ir atsakomybė, ugdoma kompetencija, o darbų padaroma daugiau. Dalyviai sužinos kokiais principais remiasi efektyvūs delegavimas ir kokios yra psichologinės kliūtys efektyviam delegavimui. 

  • Delegavimas. Kodėl, ką ir kaip deleguoti? 
  • Pagrindiniai delegavimo principai.
  • Psichologiniai delegavimo barjerai iš pavaldinių ir vadovo pusės. Analizė ir rekomendacijos. 
  • Sprendimų priėmimo kliūtys.
  • Ugdomojo vadovavimo technikų taikymas delegavime, vykdymo procese ir grįžtamojo ryšio suteikime. 
  • Kontrolė kaip grįžtamojo ryšio suteikimo ir motyvacijos didinimo funkcija.
  • Neatitiktys užduoties atlikimo procese – kaip reaguoti vadovui, kad darbuotojus nesužlugdytų, o kaip tik padidintų delegavimo efektyvumą.
  • Pozityvūs sankcijų taikymo principai.

 



NAUJA! Maksimalus rezultatas minimaliais resursais. Kaip pasiekti asmeninio efektyvumo darbe ir gyvenime?

2020-11-12Laura Rimkutė

Mokymai skirti tiems, kas nori padidinti savo asmeninį efektyvumą, siekia geriau jaustis kasdieniniame gyvenime, turi sunkumų susitelkiant ties darbu ir tikslų siekimu bei nori ugdyti savo valią ir keisti kasdienius įpročius. 

Asmeninis efektyvumas darbe:

  • Nuostatos asmeninio efektyvumo ir laiko valdymo atžvilgiu;
  • Asmeninė laiko efektyvumo analizė;
  • Laiko vagys;
  • Tikslų ir prioritetų nusistatymo svarba;
  • Laiko matrica (Eisenhower matrix).

Produktyvi ir efektyviai dirbanti asmenybė:

  • Asmeniniai kasdieniai įpročiai, didinantys efektyvumą ir gerinantys savijautą;
  • Valios ugdymo metodai;
  • Savimotyvacijos šaltiniai.

Šio mokymo metu dalyviai:

  • Išsigrynins asmenines nuostatas efektyvumo ir laiko valdymo atžvilgiu;
  • Pasidarys savo laiko efektyvumo analizę;
  • Suvoks, kaip dažniausiai švaisto savo laiką;
  • Nusistatys savo didžiausius prioritetus;
  • Sužinos, kaip ugdoma valia;
  • Išsikels tikslą ugdyti naujus kasdienius produktyvumo įpročius;
  • Gaus patarimų, iš kur semtis vidinės motyvacijos darbui ir tikslų įgyvendinimui.


Suskleisti
Motyvacija ir emocijos Motyvacija ir emocijos 1 tema2020-10-13 - 2020-10-13 PlačiauSuskleisti

NAUJA! Psichologinė savigyna. Kaip apsaugoti save nuo emocinio ir psichologinio smurto?

2020-10-13Julius Tilvikas
  • Visi susiduriame su žmonėmis, į kuriuos atsitrenkiame tarsi į sieną. Jie atrodo agresyvūs, pikti, nepalaužiami, nenorintys mūsų nesuprasti, besirūpinantys tik savimi ir savo interesais. Ką daryti, jei tokių individų neina išvengti? Jei tai kolegos, vadovai, pažįstami ir, dar blogiau... šeimos nariai? Jei prieš juos atrodome menki ir neįgalūs, lyg musė prieš dramblį?
  • Ar tai situacija be išeities, kai lieka tik panarinti galvą ir kentėti? Ne! Nuo jų galima apsisaugoti ir geriausia tai daryti, jų pačių galią, nukreipiant prieš juos pačius. Tai ir mokysimės daryti – gintis nuo psichologinių ir emocinių atakų.

Mokymai skirti visiems besidomintiems žmonių bendravimu, taip pat nuolat susiduriantiems su agresyviais ar pasyviai agresyviais žmonėmis.



Suskleisti
Šeimos ir porų psichologija Šeimos ir porų psichologija 2 temos2020-10-22 - 2020-11-24 PlačiauSuskleisti

NAUJA! Motina ir sūnus, tėvas ir dukra. Kelias į autentiškumą

2020-10-22Inga Bogdzevičienė

Turbūt retas kuris, santykyje su kitais žmonėmis, nebūtų girdėjęs įvairiais kontekstais ir formomis vartojamo žodžio  „jis/ ji kompleksuotas (ta)“ – pateikiamą ir suprantamą kaip negatyvų asmenybės aspektą. Iš kur jis atsiranda, kas jį sukuria, kaip jis veikia? Šiandien, kaip niekada anksčiau esame motyvuoti nustatyti ir įtvirtinti savąjį vyriškąjį ar moteriškąjį identitetą ir grąžinti jam pirmines vertybes. O taip pat atskirti asmenines santykių problemas ir išeiti iš pasikartojančių sunkumų rato. Kaip tai padaryti? Nepaprastai dažnai, patys to nesuvokdami, identifikuojamės su motinos ar tėvo asmenybės dalimis, kurios galiausiai mus įkalina gremėzdiškose baimių ir lūkesčių konstrukcijose, neleidžiančiomis pajausti realaus gyvenimo ir verčiančiomis jaustis vis labiau nusivylusiais. Pozityvaus ar negatyvaus tėvo ir motinos komplekso įtaką sūnums ir dukroms, turėtume suprasti kaip asmenybės „karkasą“ ar  sudedamąsias jos vidinio landšafto dalis. Mokymo metu klausytojai turės galimybę perprasti šią sudėtingą sistemą. Kam tai gali būti vertinga? Tiems, kas ieško kelio į savo autentišką gyvenimą. Galbūt kaltės ir gėdos, pykčio ir nusivylimo jausmai kyla iš to, kad neleidome sau tapti pačiais savimi? 

  • Atsiskyrimas ir savo identiteto paieškos. Berniukas paauglys ir tėvo kompleksas. Mergaitės paauglės ir galia atsispirti motinai. 
  • Belaukiant didžiulės sėkmės. Vyras ir pozityvus motinos kompleksas. 
  • Moterys ir pozityvus motinos kompleksas: „gyvenime galite ištverti beveik viską, jei tik gerai pavalgysite.“
  • „Gyvenk ir duok gyvent kitiems“ – neigiami pozityvaus motinos komplekso aspektai. Išsiskyrimo, sprendimų ir naujos pradžios problema. Agresija ir skundai. 
  • Išdidus tėvas ir nuostabus jo sūnus – „kaip nuostabu būti vyru!“
  • Dėmesingosios dukros – „tiesiog su vyrais įdomiau!“ 
  • Negatyvaus motinos komplekso įtaka dukrai - „kovok, jei nori išgyventi“. Strategijos išgyvenimui šeimoje arba „geriau jau nebūčiau gimusi.“ 
  • Negatyvaus motinos komplekso įtaka sūnui – nuo skausmo pilve iki panikos atakų, „lyg sustingęs.“
  • Negatyvus tėvo kompleksas sūnuje. Kafka ir savęs nuvertinimo manija. 
  • Negatyvus tėvo kompleksas dukroje. Ištakos nuostatų:  „esu niekam tikusi“, „niekada netapsi tikra moterimi.“
  • Nežinomos teritorijos įsisavinimas. Būti pasiruošusiam gimti iš naujo. 


NAUJA! Kaip auginti meilę? ,,Priežiūros instrukcija“

2020-11-24Andromeda Kurbatovienė

Natūralus žmogiško ryšio poreikis paskatina mus užmegzti santykius, tačiau ne visuomet būna aišku, kaip juos puoselėti ir ,,auginti“. Praėjus pradiniam susižavėjimo ir įsimylėjimo etapui, ne visos poros pereina į stabilesnį ir sąmoningesnį brandžios meilės etapą. Ko reikią, kad pavyktų? 

Mokymai gali būti naudingi dalyviams, siekiantiems kurti bei puoselėti sąmoninngą, kokybišką tarpusavio santykį, auginti draugystę ir meilę poroje.

  • Santykių neurobiologija: kaip sąveikauja mūsų smegenys. (B. Van Der Kolk).
  • Santykių ,,dirva“: vertybės, būtinos stabiliems santykiams kurti. Vertybėmis pagrįsta poros komunikacija. (E. Lev, M. McKay).
  • Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos technikos, padedančios stiprinti santykius. 
  • Saugumo poreikis.  Suaugusiųjų prieraišumo stiliai ir jų įtaka santykių kokybei. (K. Bartholomew, L. M. Horowitz, S. Johnson). 


Suskleisti
Kur ir kaip galiu užsiregistruoti?

Registruotis galite, užpildant formą, esančią šios nuorodos puslapio apačioje: Registracija. 

Jeigu kyla klausimų, reikia patarimo ar papildomos informacijos, kreipkitės į mūsų mokyklos mokymų koordinatorę Agnę: agne@psichologijosmokykla360.lt ; +370 691 63000

Ar gausiu aukštojo išsilavinimo laipsnį?

Psichologijos mokykla360 studijos yra neformalios, todėl aukštojo mokslo laipsnis nėra suteikiamas. Dalyvavus daugiau nei 60 paskaitų (temų) bei pristačius baigiamąjį darbą suteikiamas mokyklos baigimo pažymėjimas (už papildomą mokestį). 

Dažniausiai užduodami klausimai

Turite klausimų apie psichologijos studijas?
Susisiekite, mielai patarsime!

PsichologijosMokykla360 mokymų koordinatorė Agnė Čypaitė Mokymų koordinatorė

agne@psichologijosmokykla360.lt
+370 691 63000 Kur vyksta paskaitos?

Arba užduokite mums klausimą užpildydami šią formą:

Siųsti klausimą