Mokymosi moduliai

Emocinė branda - charakterio analizė, remiantis pasaka ,,Lydekai paliepus, man panorėjus”

2020-10-15Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

• Emocinė branda. Atsiskyrimas. Iniciacija. Kas tai? Ir kam to reikia? 
• Ar tikrai negalima visa gyvenimą nugyventi šiltai ir laimingai ant krosnies? 
• Kaip užauginti suaugusįjį?
• Kada geriausias laikas išeiti iš tėvų namų?

NAUJA! Įdomiausi ir jau uždrausti psichologiniai eksperimentai – ką juose sužinojome apie save ir kitus?

2020-11-17Julius Tilvikas

• Ar galėtumėte nužudyti žmogų? Ne? O jei Jums lieptų? Gal tuomet nuskriausti gerą draugą tik dėl to, kad vilkite kitokios spalvos drabužius nei jis? Irgi ne? O jei jis būtų jau nebe draugas, o priešas, vien dėl to kad vilki kitos spalvos drabužius? 
• Pasirodo nesame tokie moralūs, geraširdžiai ir draugiški, kaip apie save manome. Dvidešimto amžiaus viduryje žmonės vykdė psichologinius eksperimentus, kurie šiuo metu jau uždrausti dėl moralinių, etinių ar sveikatos priežasčių. Eksperimentai atskleidė koks trapus yra žmogiškumas ir kaip greitai pasiduodame autoritetų įtakai, lengvai smurtaujame ir kokie esame subjektyvūs.

Mokymai skirti besidomintiems psichologija bendrai, ypač žmonių elgsenos motyvais ir modeliais.

NAUJA! Mano asmenybės namai. Išoriniai ir vidiniai agresoriai, analizė remiantis pasaka ,,Mėlynbarzdis”

2020-11-19Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

• Grėsmės – kaip jas atpažįstame
• Klausimų kėlimas – visų pokyčių pradžia
• Broliai ir seserys – jų (ne)svarba mūsų gyvenime
• Išdavus jausmus, kyla pavojus tapti auka
• Mano asmenybės namai. Kur tai?
• Autoagresija – kas tai? Ir ką su tuo daryti? arba
• (Savigrauža. Ką su tuo daryti?)

NAUJA! "Aukos - agresoriaus" spąstai. Kaip gyventi savo gyvenimą ir įsileisti naujus dalykus?

2020-11-26Inga Bogdzevičienė

Aukos ir agresoriaus tema aktuali visais  laikais – šie vaidmenys gali būti išgyvenami šeimoje, santykyje su tėvais, su sutuoktiniu, vaikais, esame patyrę mokykloje, darbe. Tai dažnas psichologinis santykių modelis, įkvėptas baimės ir sutrikusios savivertės jausmo. Tai santykių spąstai, nes aukos ir agresoriaus vaidmenys dažnai yra subtiliai užmaskuoti. Iš šių spąstų gali pavykti išeiti, jei pajėgtume gyventi kaip išties laisvi žmonės – jei nereiktų įrodinėti, kad esame išskirtiniai, jei nebijotume būti atstumti, jei nesipuikuotume savo galia ir žiniomis, jei nereikėtų menkinti savęs ir pataikauti kitam dėl savo poreikių patenkinimo. Kiek, išties, mylime save ir savo gyvenimą? Kiek turime noro veikti išvien, o ne vienas priešais kitą? Aptariamas temas lydės trys bazinės temos: kaip susigrąžinti kūrybiškumą ir atstatyti žmogiškąjį ryšį, kaip susigrąžinti pasitenkinimo jausmą ir gyventi savo gyvenimą savirealizuojantis. 

• Aukos ir agresoriaus dinamika pasakose. Kada kyla pavojus tapti auka? Ar įmanoma siekti karjeros ir gyventi savo gyvenimą be „skeletų spintoje?“ 
• Agresija padeda apginti ribas ir pasirūpinti savimi? Užsislėpęs užpuolikas. Agresoriaus ir užuomaršos kolizija.
• Pyktis ir baimė. „Nirštu, kad man reikia kito žmogaus!“ – savikritika, prarastas savarankiškumas ir aiškus suvokimas kas yra kas. 
• Išsigelbėjimas. Kur mes bėgame?

Turiu“, „reikia“ ir „privalau“. Ar tikrai? Ką reiškia - "Būti moterimi" šiandieniniame pasaulyje

2020-12-03Natalja Mamedova-Ryčkovė

Ar esate kada nors susimąstę, ką reiškia būti moterimi šiuolaikiniame pasaulyje? Z. Froido laikais moters paskirtis buvo Kinder, Küche, Kirche (liet. vaikai, virtuvė, bažnyčia). Tiek iš jos ir buvo tikimasi. Šių dienų moteris savyje derina labai daug skirtingų vaidmenų, tačiau susiduria ir su gausybeprieštaringų stereotipų, reikalavimų ir lūkesčių, kokia turi būti tikra moteris, kaip ji turi elgtis ir jaustis. Moteris nuolat skatinama tapti vis geresne savęs versija - kaip tai padaryti aiškinama moteriškumo puoselėjimo bei ugdymo seminaruose ir mokyklose, rašoma knygose ir straipsniuose. Kartu su tobulėjimo siekiu atsiranda daugybė priekaištų sau, įtampą keliančių „turiu“, „reikia“ ir „privalau“. Dingsta stabilumo pojūtis, kyla vidiniai konfliktai, keliantys nuovargį, nerimą ir nepasitenkinimą savimi...

Ir visgi. Ką XXI a. reiškia būti tikra moterimi? 

Mokymai skirti moterims, norinčioms giliai ištirti, pajausti,suvokti ir permąstytisavo moteriškumą, pamatyti ir atmesti iš šalies primestus idealus,  pradėti pažinti save tokias, kokios iš tiesų yra, kurti geresnius santykius su savimi ir su kitais žmonėmis, tapti laimingesnėmis. 

Mokymai padės atsakyti į klausimus:

• Kokia Jūs esate moteris?
• Kas Jums yra moteriškumas?
• Kas Jums svarbiausia, norint būti laimingai?
• Ką apie moteris ir moteriškumą sako Jūsų kultūra?
• Kokias tradicijas ir supratimą Jūs paveldėjote iš savo šeimos? 
• Kokie įsitikinimai apie moteriškumą trukdo Jums gyventi gerai? 
• Kaip tapti laisvai nuo stereotipų ir primestų svetimų moteriškumo scenarijų.
• Kur rasti stiprybės ramiai priešintis pasaulio spaudimui.
• Kaip gyventi harmonijoje su savo kūnu, jausmais, poreikiais. 

Mokymų metu teorija bus derinama su praktinėmis užduotimis, bus erdvės aptarimui, klausimams ir diskusijai.

NAUJA! Moters seksualumo fenomenas

2020-12-10Natalja Mamedova-Ryčkovė

Ar pastebėjote, koks didelis psichologinis spaudimas daromas moterims? Seksualiausių žmonų, atlikėjų ar modelių reitingai tarsi sufleruoja ko reikia siekti, į ką lygiuotis. Moterys tiesiog privalo būti seksualios!

Patiriant tokį spaudimą tampa vis sudėtingiau atskirti tikruosius savo norus nuo primestų iš išorės. Nenuostabu, kad moterys nukreipia jėgas į išorę, prarasdamos ryšį su savo jausmais ir kūnu, tikrais poreikiais... 

Seksualumo nereikėtų painioti su išoriniu patrauklumu, kaip dažnai būna daroma. Seksualumas yra įgimtas. Tai neatsiejama asmenybės dalis, vitališkumo pagrindas, daugialypė žmoguje slypinti gyvenimo jėga. Seksualumas paliečia visus gyvenimo aspektus ir pasireiškia daugybe būdų. Tai varomoji žmogaus socialinio aktyvumo jėga, nukreipta ne tik į seksualinį pasitenkinimą ir giminės pratęsimą, bet siejama ir su psichologine žmogaus būsena.

Mokymų metų į seksualumą pažvelgsime per Geštalto teorijos prizmę. Geštalto terapija pasižymi holistiniu požiūriu ir tyrinėja žmogų per penkių tarpusavyje susijusių dimensijų sąveiką:

• fizinė - kūnas, pojūčiai, fizinis kontaktas ir malonumai;
• emocinė - jausmai ir jų išraiška, intymumas ir artumas;
• racionalioji - mintys, žinios, fantazijos; 
• socialinė - įsitikinimai, santykiai, socialinis  gyvenimas;
• dvasinė - vertybės, prasmė.

Kalbėsime apie tai, kaip seksualumas „gyvena“ mūsų kasdienybėje. Dalyvės turės galimybę saugiai ir giliai ištirti savo seksualumą, atpažinti kliūtis, trukdančias mėgautis savimi, savo partneriu ir, galiausiai, gyvenimu.

Mokymai skirti moterims, besidominančioms seksualumo fenomenu. Mokymų metų teorija bus derinama su praktinėmis užduotimis ir eksperimentais, bus erdvės aptarimui, klausimams ir diskusijai.

Suskleisti

Emocinė kompetencija darbe ir gyvenime.

2020-09-23Rima Vanagė

• Kas man teikia laimingumo pojūtį?
• Kaip gerai pažįstu save?
• Asmeninio elgesio tendencijų analizė remiantis Marstono modeliu.
• Vidinės motyvacijos analizė pagal Barrett.
• Kaip noriu, kad apie mane kalbėtų žmonės? Savęs pozicionavimo pratimas.
• Kaip pažinti ir suprasti tikruosius kitų žmonių poreikius?
• 5 bazinės emocijos, kokią žinią jos mums neša? Filmuko analizė.
• Kaip padėti sau ir kitiems valdyti neigiamas emocijas?
• Pozityvaus mąstymo ciklo provokacija.

Vertė mokymų dalyviui:

• Po mokymų dalyviai geriau pažins save, lengviau priims kitokio elgesio žmones, atsiras daugiau tolerancijos, drąsos bandyti naujus dalykus. 

Šie mokymai svarbūs kiekvienam, kuris nori būti savo gyvenimo šeimininku, džiaugtis iššūkiais, tobulėti.

NAUJA! Delegavimo praktika. Kaip nuspręsti, deleguoti, "išnykti" ir įvertinti?

2020-10-20Juris Belte

Darbų visuomet yra daugiau nei laiko jų padaryti. Efektyvumo didinimui svarbūs yra geri delegavimo įgūdžiai. Per gerą delegavimo praktiką didinama darbuotojų motyvacija ir atsakomybė, ugdoma kompetencija, o darbų padaroma daugiau. Dalyviai sužinos kokiais principais remiasi efektyvūs delegavimas ir kokios yra psichologinės kliūtys efektyviam delegavimui. 

Delegavimas. Kodėl, ką ir kaip deleguoti?  Pagrindiniai delegavimo principai. Psichologiniai delegavimo barjerai iš pavaldinių ir vadovo pusės. Analizė ir rekomendacijos.  Sprendimų priėmimo kliūtys. Ugdomojo vadovavimo technikų taikymas delegavime, vykdymo procese ir grįžtamojo ryšio suteikime.  Kontrolė kaip grįžtamojo ryšio suteikimo ir motyvacijos didinimo funkcija. Neatitiktys užduoties atlikimo procese – kaip reaguoti vadovui, kad darbuotojus nesužlugdytų, o kaip tik padidintų delegavimo efektyvumą. Pozityvūs sankcijų taikymo principai.

 

NAUJA! Neišnaudotos motyvavimo galimybės

2020-11-10Juris Belte

Dalyviai sužinos kaip nustatyti ir koreguoti darbuotojų individualiąją vidinę motyvaciją, kaip susiformuoti darbuotojų tinkamus lūkesčius, kad jie būtų motyvuoti savo veikloje, kokiomis tinkamomis vadybinėmis priemonėmis reikia naudotis, kad būtu palaikoma ilgalaikė aukšta motyvacija.

Darbuotojų savivertės, tikslų ir motyvacijos sąsajos. Vidinė ir išorinė motyvacija. Individualioji motyvacija. Metaprogramos – individualiosios motyvacijos nustatymas. Naujo darbuotojo motyvacija adaptacijos laikotarpiu. Imprintingo ir lūkesčių formavimo įtaka motyvacijai. Psichologinė distancija darbiniuose santykiuose kaip motyvacijos įrankis.

 

NAUJA! Maksimalus rezultatas minimaliais resursais. Kaip pasiekti asmeninio efektyvumo darbe ir gyvenime?

2020-11-12Laura Rimkutė

Mokymai skirti tiems, kas nori padidinti savo asmeninį efektyvumą, siekia geriau jaustis kasdieniniame gyvenime, turi sunkumų susitelkiant ties darbu ir tikslų siekimu bei nori ugdyti savo valią ir keisti kasdienius įpročius. 

Asmeninis efektyvumas darbe:

• Nuostatos asmeninio efektyvumo ir laiko valdymo atžvilgiu;
• Asmeninė laiko efektyvumo analizė;
• Laiko vagys;
• Tikslų ir prioritetų nusistatymo svarba;
• Laiko matrica (Eisenhower matrix).

Produktyvi ir efektyviai dirbanti asmenybė:

• Asmeniniai kasdieniai įpročiai, didinantys efektyvumą ir gerinantys savijautą;
• Valios ugdymo metodai;
• Savimotyvacijos šaltiniai.

Šio mokymo metu dalyviai:

• Išsigrynins asmenines nuostatas efektyvumo ir laiko valdymo atžvilgiu;
• Pasidarys savo laiko efektyvumo analizę;
• Suvoks, kaip dažniausiai švaisto savo laiką;
• Nusistatys savo didžiausius prioritetus;
• Sužinos, kaip ugdoma valia;
• Išsikels tikslą ugdyti naujus kasdienius produktyvumo įpročius;
• Gaus patarimų, iš kur semtis vidinės motyvacijos darbui ir tikslų įgyvendinimui.

Suskleisti

NAUJA! Psichologinė savigyna. Kaip apsaugoti save nuo emocinio ir psichologinio smurto?

2020-10-13Julius Tilvikas

• Visi susiduriame su žmonėmis, į kuriuos atsitrenkiame tarsi į sieną. Jie atrodo agresyvūs, pikti, nepalaužiami, nenorintys mūsų nesuprasti, besirūpinantys tik savimi ir savo interesais. Ką daryti, jei tokių individų neina išvengti? Jei tai kolegos, vadovai, pažįstami ir, dar blogiau... šeimos nariai? Jei prieš juos atrodome menki ir neįgalūs, lyg musė prieš dramblį?
• Ar tai situacija be išeities, kai lieka tik panarinti galvą ir kentėti? Ne! Nuo jų galima apsisaugoti ir geriausia tai daryti, jų pačių galią, nukreipiant prieš juos pačius. Tai ir mokysimės daryti – gintis nuo psichologinių ir emocinių atakų.

Mokymai skirti visiems besidomintiems žmonių bendravimu, taip pat nuolat susiduriantiems su agresyviais ar pasyviai agresyviais žmonėmis.

NAUJA! Emocijos: ką verta žinoti, kad gyvenimas taptų lengvesnis ir laimingesnis?

2020-12-01Andromeda Kurbatovienė

Kasdien patiriame visą spektrą emocijų. Vienos yra malonios, kitos ne, vienos varginančios, kitos aktyvinančios. Kada jos yra evoliucinę prasmę turintis signalas, o kada - socialinis įrankis? Ar emocijas mums sukelia įvykiai ir kiti žmonės, ar mes patys? Ar galime ,,pasigaminti“ laimės hormonų? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime atsakyti susitikimo metu. 

Mokymai gali būti naudingi dalyviams, siekiantiems geriau suprasti emocijų prigimtį, paskirtį ir ieškantiems būdų jas reguliuoti.

• Emocijų evoliucinė paskirtis. Kodėl jos ne visada ,,patogios“ XXI amžiuje? 
• Kaip susidraugauti su emocinėmis smegenimis? (B. Van Der Kolk).

Nerimo ir pykčio valdymas.

• Laimės hormonai: už ką smegenys mus apdovanoja? (L. G. Breuning). 

Suskleisti

NAUJA! Kaip jaukiai gyventi savo kūne?

2020-12-08Andromeda Kurbatovienė

,,Būk malonus savo kūnui – savo neatskiriamam gerausiam draugui“ (M. Miscke – Reeds).

Santykis su savo kūnu neretai būna komplikuotas, tai kelia nemalonius jausmus ir emocijas, tampa nuolatiniu lėtinio streso šaltiniu. Ieškodami būdų priimti savo kūną kaip vertybę, su pagarba ir atjauta, galime didinti vidinį pasitenkinimą savimi, savo gyvenimu, o savo kūno pojūčių įsisąmoninimas, suvokimas leidžia nurimti ir tarsi sugrįžti į save.  

Mokymai gali būti naudingi dalyviams, norintiems labiau įsisamoninti savo santykį su kūnu, išmokti nervų sistemą nuraminančių bei atpalaiduojančių pratimų, dėmesingumo ir atjautos sau technikų. 

• Kada ,,pametame“ ryšį su savo kūnu ir kokia to kaina? Traumuojančios patirtys, nuotaikos sutrikimai, valgymo sutrikimai ir santykis su kūnu. (B. Van der Kolk, A. Lowen ir kt.).
• Kūno psichoterapijos, dėmesingumo, priėmimo ir įsipareigojimo terapijos bei kitos technikos, padedančios sugrąžinti saugumo, stabilumo pojūtį, nurimti ir atkurti vidinę pusiausvyrą. (M. Mischke-Reeds ir kt). 

Suskleisti

NAUJA! Motina ir sūnus, tėvas ir dukra. Kelias į autentiškumą

2020-10-22Inga Bogdzevičienė

Turbūt retas kuris, santykyje su kitais žmonėmis, nebūtų girdėjęs įvairiais kontekstais ir formomis vartojamo žodžio  „jis/ ji kompleksuotas (ta)“ – pateikiamą ir suprantamą kaip negatyvų asmenybės aspektą. Iš kur jis atsiranda, kas jį sukuria, kaip jis veikia? Šiandien, kaip niekada anksčiau esame motyvuoti nustatyti ir įtvirtinti savąjį vyriškąjį ar moteriškąjį identitetą ir grąžinti jam pirmines vertybes. O taip pat atskirti asmenines santykių problemas ir išeiti iš pasikartojančių sunkumų rato. Kaip tai padaryti? Nepaprastai dažnai, patys to nesuvokdami, identifikuojamės su motinos ar tėvo asmenybės dalimis, kurios galiausiai mus įkalina gremėzdiškose baimių ir lūkesčių konstrukcijose, neleidžiančiomis pajausti realaus gyvenimo ir verčiančiomis jaustis vis labiau nusivylusiais. Pozityvaus ar negatyvaus tėvo ir motinos komplekso įtaką sūnums ir dukroms, turėtume suprasti kaip asmenybės „karkasą“ ar  sudedamąsias jos vidinio landšafto dalis. Mokymo metu klausytojai turės galimybę perprasti šią sudėtingą sistemą. Kam tai gali būti vertinga? Tiems, kas ieško kelio į savo autentišką gyvenimą. Galbūt kaltės ir gėdos, pykčio ir nusivylimo jausmai kyla iš to, kad neleidome sau tapti pačiais savimi? 

• Atsiskyrimas ir savo identiteto paieškos. Berniukas paauglys ir tėvo kompleksas. Mergaitės paauglės ir galia atsispirti motinai. 
• Belaukiant didžiulės sėkmės. Vyras ir pozityvus motinos kompleksas. 
• Moterys ir pozityvus motinos kompleksas: „gyvenime galite ištverti beveik viską, jei tik gerai pavalgysite.“
• „Gyvenk ir duok gyvent kitiems“ – neigiami pozityvaus motinos komplekso aspektai. Išsiskyrimo, sprendimų ir naujos pradžios problema. Agresija ir skundai. 
• Išdidus tėvas ir nuostabus jo sūnus – „kaip nuostabu būti vyru!“
• Dėmesingosios dukros – „tiesiog su vyrais įdomiau!“ 
• Negatyvaus motinos komplekso įtaka dukrai - „kovok, jei nori išgyventi“. Strategijos išgyvenimui šeimoje arba „geriau jau nebūčiau gimusi.“ 
• Negatyvaus motinos komplekso įtaka sūnui – nuo skausmo pilve iki panikos atakų, „lyg sustingęs.“
• Negatyvus tėvo kompleksas sūnuje. Kafka ir savęs nuvertinimo manija. 
• Negatyvus tėvo kompleksas dukroje. Ištakos nuostatų:  „esu niekam tikusi“, „niekada netapsi tikra moterimi.“
• Nežinomos teritorijos įsisavinimas. Būti pasiruošusiam gimti iš naujo. 

NAUJA! Kaip auginti meilę? ,,Priežiūros instrukcija“

2020-11-24Andromeda Kurbatovienė

Natūralus žmogiško ryšio poreikis paskatina mus užmegzti santykius, tačiau ne visuomet būna aišku, kaip juos puoselėti ir ,,auginti“. Praėjus pradiniam susižavėjimo ir įsimylėjimo etapui, ne visos poros pereina į stabilesnį ir sąmoningesnį brandžios meilės etapą. Ko reikią, kad pavyktų? 

Mokymai gali būti naudingi dalyviams, siekiantiems kurti bei puoselėti sąmoninngą, kokybišką tarpusavio santykį, auginti draugystę ir meilę poroje.

• Santykių neurobiologija: kaip sąveikauja mūsų smegenys. (B. Van Der Kolk).
• Santykių ,,dirva“: vertybės, būtinos stabiliems santykiams kurti. Vertybėmis pagrįsta poros komunikacija. (E. Lev, M. McKay).
• Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos technikos, padedančios stiprinti santykius. 
• Saugumo poreikis.  Suaugusiųjų prieraišumo stiliai ir jų įtaka santykių kokybei. (K. Bartholomew, L. M. Horowitz, S. Johnson). 

Suskleisti