Mokymosi moduliai

Suaugusių dukrų – mamų santykiai. Kaip išsilaisvinti iš pykčio, kaltės ir kontrolės jausmų? II dalis

2020-01-16Inga Bogdzevičienė

Apie ką kalba moterys? Manote apie vyrus? Ogi ne, jos daugiausia kalbasi apie motinas! Galbūt tam tikrame savo gyvenimo etape, o galbūt ir viso gyvenimo tėkmėje jos yra dėkingumo šaltinis, tačiau gali būti jaučiamos kaip nepakenčiamos, erzinančios, keliančios pykčio ir kaltės jausmus. Aiškumą santykiuose užgožia praradimo baimė: ar turiu teisę būti egoistiška ir užsibrėžti ribas? O gal privalau būti emocine pagalbos stotele ir priimti kančią kaip dukros duoklę mamai ir pareigos būti šalia išpildymą? Meilės nepakanka. Brandi motiniška meilė sutinkama itin retai. Susitikimo metu turėsite unikalią galimybę tyrinėti dukrų – mamų santykius, suprasti ir priimti savo patirtis, o taip pat pajausti ryšį su kitų moterų patirtimis.  

• Motinos archetipas – pagrindas motinos kompleksui. Kurią jūs pažįstate? Globojančią ir peninčią gerumu? Ekstremalią emociškai? Motiną, tarsi požemio tamsą?
• Motina įvairiais dukros brandos laikotarpiais: jos užgrobta „maža graži mergaitė“; mergaitė paauglė ir augantis kaltės jausmas; suaugusi dukra ir nepasitenkinimo jausmas;
• Mamos – dukros pora ir platoniški santykiai, kuriuose trečiam vietos nėra;
• Ekstremalios motinos. Motinos žvaigždės, jaunatviškos meilužės;
• Neteisingos motinos. Pavydžios ir ambivalentiškos. Depresyvios ir išprotėjusios;
• Motina – mentorė;
• Moteris tampa motina. Ar tapti sava mama? Perduoti gėdą, apleistumą, vienatvę;
• Santykių gedulas. Motinos gedulas brandžiame amžiuje. 

Kaip atsikratyti vidinio kritiko ir kuo jį pakeisti?

2020-01-23Dr. Alicja Juškienė

• Ar dažnai pastebite, kad kritikuojate save?
• Ar dažnai mintyse sau kartojate turiu ir privalau?
• Ar aplinkiniai skundžiasi, kad dažnai kritikuojate kitus, išsakote pastabas?
• Ar norėtumėte išmokti mažiau kritikuoti save, bet nepavyksta?
• Ar norėtumėte išmokti mažiau kritikuoti kitus, bet vis nesiseka?

Jeigu atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, tikėtina, kad Jūsų kritikuojanti dalis ima viršų ir neleidžia patirti savęs ir kitų priėmimo, lengvumo ir džiaugsmingumo. O vyksta visai priešingai – dažnai patiriate įtampą, aukštų standartų sau ir/ ar kitiems taikymą. 

Paskaitoje susipažinsime su vidinio kritiko kilme (remiantis Schemų terapija), sužinosite kas palaiko ir stiprina kritiką, kaip stabdyti kritiką ir kuo jį pakeisti. Praktinių užduočių metu bandysime mokytis mažinti vidinio kritiko galią.

NAUJA! Apie pozityvaus mąstymo negatyvumą ir laimės formules

2020-01-30Olegas Lapinas

Pozityvusis mąstymas – tai viso labo psichologinis plastinės kūno operacijos variantas. Ilgalaikėje perspektyvoje, tai tiesiog neveikia arba sukelia daugiau kančios. Kodėl vis gi reikia pabusti iš pozityvaus - negatyvaus transo?

• Koks mano mąstymo tipas?
• Kaip motyvuojami negatyvistai ir kaip - pozityvistai?
• Kokiu būdu vienas ir kitas tipas - pozityvus ir negatyvus - veikia sėkmingai?
• Kas yra laimė? Kaip ji susijusi su mąstymu?

 

Savivertės ugdymas: savo ir kitų savivertės nustatymas ir koregavimas

2020-02-06Juris Belte

“Žmogus, turintis žemą savivertę, nuvertina viską, ką jis turi bei kiekvieną gyvenimo akimirką gyvena lyginime ir nepasitenkinime. Jis nuvertina save ir viską, kas jam priklauso”. Mokymų tikslas - suteikti žinių ir įgūdžių apie pasitikėjimo ugdymą, savivertės formavimo faktorius, pagerinti komunikaciją su skirtingos savivertės žmonėmis, formuoti tarpusavio pasitikėjimo atmosferą, kad žmonės nebijotų prisiimti atsakomybę, būtu įsitraukę ir pasitikėtų vieni kitais. Mokymų metu bus ugdomos savęs ir kitų pažinimo, savivertės nustatymo ir koregavimo, pasitikėjimo savimi ir kitais formavimo, bei streso mažinimo kompetencijos.

• Savivertės formavimosi transakcinės analizės požiūriu.
• Egzistencinės pozicijos (E. Berne).
• Gyvenimo scenarijų teorija. 
• Scenariniai paliepimai ir draudimai (Goulding, Stewart, Joines).
• Savivertės parametrai (adekvatumas, nuvertinimas, pervertinimas, stabilumas, pretenzijų lygis).
• Savivertės tipų analizė.
• Charakterio ypatumai - deformuotos savivertės požymiai (pavydas, pavyduliavimas, demonstratyvumas ir kt.).
• Savivertės koregavimo principai.
• Vidinių nuostatų pamatavimas (Elliso testas).
• Savivertės koregavimas priklausomai nuo savivertės tipo (dienoraštis, retrospektyvinė analizė, užduotys, pratimai).

Kaip pažinti save per kūrybines užduotis ir rasti sprendimus?

2020-02-25Justina Gervytė

Kartais savo gyvenime jaučiame pokyčių poreikį, tačiau negalime aiškiai įsivardinti ką keisti ar nuo ko pradėti. Kartais šimtus kartų pergalvojame situaciją kurioje jaučiamės užstrigę, bet racionalumas nepadeda išjudėti iš vietos. Tokiais atvejais vertinga atsiriboti nuo viso žinojimo ir kūrybiškai, visiškai nauju kampu pažvelgti į save ar savo situaciją iš šalies. Galbūt tai nepakeis viso anksčiau turėto žinojimo, tačiau gali duoti idėjų pirmam žingsniui, naujų sprendimų ar smarkų impulsą imtis veikti.

Mokymų metu dalyviai sužinos:

• Kūrybinės užduoties pagalba dalyviai nuskenuos savo gyvenimą, padidins suvokimą apie jame tenkinančius ir trūkstamus pokyčius.
• Išsikels tikslą ir susiformuluos namų darbus vedančius link konkretaus pokyčio.
• Sužinos ir praktiškai išbandys kūrybinį problemų sprendimo metodą, galintį duoti atsakymą į rūpimą klausimą. 
• Supras kūrybiškumo vertę ir svarbą kasdieninėse situacijose.

Teorijos ir praktikos santykis: 20/ 80

C.G. Jung pasąmonės psichologija – archetipai, kompleksai ir sapnai

2020-03-19Inga Bogdzevičienė

Jungas akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui ir įvedė asmeninės bei kolektyvinės pasąmonės terminą. Jis teigė, kad elgesį lemia ne tik žmogaus dinaminė individuali istorija, bet ir jam reikšminga praeitis bei ateitis. Kolektyvinė pasąmonė talpina dvasinę žmonijos patirtį ir išmintį, kuri gali atgimti kiekvieno mūsų sąmonėje - jos turinį galima atskleisti sapnuose, pasakose, mituose bei meno kūriniuose. Taigi, ji turi stiprią emocinę galią ir lemia mūsų mintis ir elgesį. Pavyzdžiui, Šešėlio, Animos, Motinos ar Tėvo archetipai – tai besikartojantys išgyvenimų kompleksai. Kaip jie gali veikti mūsų santykius? Nenatūrali motinos seksualizacija žaloja sūnaus vyriškąjį instinktą, skatina jo donžuanizmą. Tačiau teigiamai veikiantis kompleksas skatins vyro estetinį skonį, norą kurti švelnius vyro ir moters santykių saitus, pasiaukoti dėl to, kas yra teisinga. Kam reikia šių žinių? Kad taptų aišku, kokiu būdu jie mus veikia, kad pažindami juos galėtume nuo jų išsilaisvinti ir tapti labiau laisvesniais žmonėmis, gebančiais kurti autentišką santykį su savimi, kitais ir pasauliu bendrai. 

• Asmenybė – energetinė sistema, gaunanti energiją iš išorės ir iš vidaus. Jei sąmoningumui teikiama didesnė reikšmė nei pojūčiams, jausmams, asmenybėje atsiranda įtampa. Bet ar galime įgyti visišką stabilumą? 
• Asmeninė ir kolektyvinė pasąmonė. Asmeninė - talpina tai, ką savyje nuslopinome, kas turėjo pernelyg didelį emocinį krūvį. Kolektyvinė - gilesnė, ją turime gimdami, joje sutalpinta protėvių patirtis. Ar esame pasąmonės įkaitai? Ar tapsime tais, kuo skirta tapti?
• Archetipai (Šešėlis) ir kompleksai (ego). Ar galime gyventi nesigrauždami ir nekaltindami?
• Sapnų analizė. Praktinio darbo metu asmeninius, slaptus, svarbius pasąmonės turinius kelsime į sąmonės lygį. Galbūt mums pavyks atkurti vidinę pusiausvyrą, o gal numatyti ateitį?

Trūksta gyvybės ir energijos? Laikas atgaivinti ar užauginti vidinį spontanišką vaiką

2020-03-31Dr. Alicja Juškienė

• Ar kartais jaučiatės be gyvybės ir energijos? 
• Ar atrodo, kad kasdienybėje vien tik rūpesčiai ir rimti reikalai? 
• Ar ilgitės lengvumo ir džiaugsmingumo? 
• Ar sunku daryti spontaniškas veiklas?
• Ar atrodo, kad „vaikiškas” elgesys yra ne jums?

Jeigu atsakėte bent į vieną klausimą teigiamai, tikėtina, kad Jūsų spontaniškas ir laimingas vidinis vaikas yra suvaržytas ir nesireiškia kasdienybėje suteikiant suaugusio žmogaus gyvenimui energingumo, gyvybingumo, kūrybiškumo ir žaismingumo.

• Praktiniame užsiėmime susipažinsime kuo pasireiškia vidinis spontaniškas vaikas (remiantis Schemų terapija), kaip pasinaudoti jo energija, kuriant darnius santykius su savimi ir aplinkiniais.
• Sužinosite kaip auginti savo vidinį spontanišką vaiką, nes galbūt Jūsų vaikystės aplinka nebuvo tam dėl kažkokių aplinkybių palanki. 
• Užsiėmimo metu išbandysime kelias smagias technikas, kurios galbūt pažadins snaudžiantį laimingą vaiką mumyse.

Emocinė branda - charakterio analizė, remiantis pasaka ,,Lydekai paliepus, man panorėjus”

2020-04-23Salva Marcinkevičienė

"Pažink save ir kitą per pasaką". Kiekvienoje pasakoje herojus ne tik susiduria su iššūkiu, bet ir jį nugali. Pasakų analizė leidžia pabūti vieno ar kito herojaus kailyje, ,,pasimatuoti” jo gyvenimo scenarijų, surengti ,,pasakišką” pasitarimą, rasti pagalbos būdus. Tyrinėdami pasakas, pasižiūrėsime iš šono į savo ar klientų gyvenimo scenarijus. Ieškosime kaip juos pakeisti, jei jie tapo nebeefektyvūs ar destruktyvūs.

• Emocinė branda. Atsiskyrimas. Iniciacija. Kas tai? Ir kam to reikia? 
• Ar tikrai negalima visa gyvenimą nugyventi šiltai ir laimingai ant krosnies? 
• Kaip užauginti suaugusįjį?
• Kada geriausias laikas išeiti iš tėvų namų?

Įdomiausi ir jau uždrausti psichologiniai eksperimentai – ką juose sužinojome apie save ir kitus?

2020-05-05Julius Tilvikas

• Ar galėtumėte nužudyti žmogų? Ne? O jei Jums lieptų? Gal tuomet nuskriausti gerą draugą tik dėl to, kad vilkite kitokios spalvos drabužius nei jis? Irgi ne? O jei jis būtų jau nebe draugas, o priešas, vien dėl to kad vilki kitos spalvos drabužius? 
• Pasirodo nesame tokie moralūs, geraširdžiai ir draugiški, kaip apie save manome. Dvidešimto amžiaus viduryje žmonės vykdė psichologinius eksperimentus, kurie šiuo metu jau uždrausti dėl moralinių, etinių ar sveikatos priežasčių. Eksperimentai atskleidė koks trapus yra žmogiškumas ir kaip greitai pasiduodame autoritetų įtakai, lengvai smurtaujame ir kokie esame subjektyvūs.

Mokymai skirti besidomintiems psichologija bendrai, ypač žmonių elgsenos motyvais ir modeliais.

"Aukos - agresoriaus" spąstai. Kaip gyventi savo gyvenimą ir įsileisti naujus dalykus?

2020-05-07Inga Bogdzevičienė

Aukos ir agresoriaus tema aktuali visais  laikais – šie vaidmenys gali būti išgyvenami šeimoje, santykyje su tėvais, su sutuoktiniu, vaikais, esame patyrę mokykloje, darbe. Tai dažnas psichologinis santykių modelis, įkvėptas baimės ir sutrikusios savivertės jausmo. Tai santykių spąstai, nes aukos ir agresoriaus vaidmenys dažnai yra subtiliai užmaskuoti. Iš šių spąstų gali pavykti išeiti, jei pajėgtume gyventi kaip išties laisvi žmonės – jei nereiktų įrodinėti, kad esame išskirtiniai, jei nebijotume būti atstumti, jei nesipuikuotume savo galia ir žiniomis, jei nereikėtų menkinti savęs ir pataikauti kitam dėl savo poreikių patenkinimo. Kiek, išties, mylime save ir savo gyvenimą? Kiek turime noro veikti išvien, o ne vienas priešais kitą? Aptariamas temas lydės trys bazinės temos: kaip susigrąžinti kūrybiškumą ir atstatyti žmogiškąjį ryšį, kaip susigrąžinti pasitenkinimo jausmą ir gyventi savo gyvenimą savirealizuojantis. 

• Aukos ir agresoriaus dinamika pasakose. Kada kyla pavojus tapti auka? Ar įmanoma siekti karjeros ir gyventi savo gyvenimą be „skeletų spintoje?“ 
• Agresija padeda apginti ribas ir pasirūpinti savimi? Užsislėpęs užpuolikas. Agresoriaus ir užuomaršos kolizija.
• Pyktis ir baimė. „Nirštu, kad man reikia kito žmogaus!“ – savikritika, prarastas savarankiškumas ir aiškus suvokimas kas yra kas. 
• Išsigelbėjimas. Kur mes bėgame?

Suskleisti

Psichologinės manipuliacijos bendraujant: likti ar pasitraukti?

2020-01-21Juris Belte

Manipuliaciniai santykiai ilgalaikėje perspektyvoje veda prie pralaimėjimo ir bendravimo nutraukimo, dėl to yra svarbu išmokti identifikuoti manipuliacijas, jų netaikyti, o bendravimą grįsti tinkamomis įtakos priemonėmis, taikant partnerystės principus. Mokymų metu sužinosite, kodėl vieni žmonės yra įtakingi, o kiti ne. Suprasite įtakos ir charizmos sąsajas transakcinės analizės požiūriu (E. Berne).

Sužinosime kaip identifikuoti ir suprasti pagrindinius manipuliavimo, įtakos darymo metodus, strategijas bei technikas,  kaip tinkamai suvaldyti manipuliavimu paremtas situacijas, įsisavinsime informaciją ir žinias, padėsiančias tapti kompetentingu, stipriu, manipuliacijoms ir neigiamai aplinkinių įtakai atspariu žmogumi.

• Manipuliavimo psichologinis mechanizmas. S. Karpmano trikampio taikymas manipuliacijose;
• Emocijų moduliavimas;
• Manipuliacijų tipai. Kaip atpažinti klientų, bendradarbių, partnerių manipuliacijas? 
• Manipuliacijų analizė – praktinis darbas;
• Antimanipuliavimo strategijos ir technikos;
• Provokacijų neutralizavimas;
• Manipuliacijų neutralizavimas – praktinis darbas.

Sudėtingi žmonių tipai – kaip su jais sutarti?

2020-02-11Justina Gervytė

Efektyvumui reikalingi skirtingi žmonės, tačiau ne visada lengva kartu dirbti, gyventi ar bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis. Ypač, jei jų elgsena mūsų pasaulėžiūrai neįprasta, o užmegzti santykius su jais atrodo sudėtinga. Tam, kad suprastume ir įvertintume, kaip „sudėtingi“ žmonės didina efektyvumą bei galėtume juos gerbti būtina geriau pažinti savo ir aplinkinių žmonių tipą, suvokti kiekvienam tipui būdingas stiprybes, elgsenos priežastis ir bendravimo būdus, kuriančius pasitikėjimą bei produktyvų bendravimą. 

Mokymų metu dalyviai sužinos:

• Kaip atsiranda skirtingi žmonių tipai ir kiek gyvenimo eigoje jie keičiasi;
• Sužinos 6 „sudėtingų“ žmonių tipus ir jiems būdingus socialinės elgsenos aspektus;
• Gaus gaires, kaip elgtis su tokiais asmenimis, norint išvengti konfliktinių situacijų ir kurti produktyvų, bendradarbiavimu paremtą santykį;
• Išmoks 10 technikų, kaip padėti sau įveikti pyktį ar nerimą, bendraujant su tokiais žmonėmis; 
• Gaus 6 kortelių metodinį įrankį, kuriuo galės naudotis kiekvieną dieną ir kuris padės lengviau identifikuoti tipus savo aplinkoje.  

Teorijos ir praktikos santykis: 40/ 60

Suskleisti

Derybų vedimas: klaidos ir sėkmės faktoriai (I dalis)

2020-02-27Darius Rupšlaukis

Dviejų dalių mokymai. Praktinių derybų klaidos ir sėkmės faktoriai. Pasiruošimo deryboms planai. Tikslų formavimas. Informacijos kanalai ir įtaka derybų tikslams.   Derybų vedimas. Pagrindinės derybų stadijos ir metodai kiekvienam žingsniui. Asmeninių savybių ugdymo pratimai derybų efektyvumui.  Sudėtingos derybų aklavietės ir sprendimai. Praktinių situacijų sprendimas. Kaip iškepti didesnį „derybų pyragą“. Partnerio įtraukimas į derybas. Klausimų formulavimo metodai ir apklausų schemos. Argumentavimo taisyklės ir metodai. Kaip tinkamai pateikti argumentus, kad pasiekti savo tikslų ir įtikinti derybų partnerį. Derybų vedimas su sudėtingais žmonėmis. Pagrindiniai sunkių derybininkų tipai. Kaip neprarasti iniciatyvos.  Dalyviai mokymų metu gaus/ susipažins: Tikslų vizualizavimo metodą. Informacijos apie partnerius klausimyno sudarymo metodiką. Saviugdos užduotis gebėjimui klausytis, matyti ir kalbėti ugdymui.  Rekomendacijas kiekvienas asmeniškai, ką reikia tobulinti iš asmeninių gebėjimų.  Klausimų formulavimo techniką deryboms. Metodiką, kaip sudėlioti argumentus.  Minčių valdymo pratimas saviugdai.  Sudėtingų derybininkų tipų nustatymo metodika ir rekomendacijas kaip su jais elgtis ir ko vengti.

Derybų vedimas: klaidos ir sėkmės faktoriai (II dalis)

2020-03-05Darius Rupšlaukis

Dviejų dalių mokymai.

• Praktinių derybų klaidos ir sėkmės faktoriai. Pasiruošimo deryboms planai. Tikslų formavimas. Informacijos kanalai ir įtaka derybų tikslams.  
• Derybų vedimas. Pagrindinės derybų stadijos ir metodai kiekvienam žingsniui. Asmeninių savybių ugdymo pratimai derybų efektyvumui. 
• Sudėtingos derybų aklavietės ir sprendimai. Praktinių situacijų sprendimas. Kaip iškepti didesnį „derybų pyragą“.
• Partnerio įtraukimas į derybas. Klausimų formulavimo metodai ir apklausų schemos.
• Argumentavimo taisyklės ir metodai. Kaip tinkamai pateikti argumentus, kad pasiekti savo tikslų ir įtikinti derybų partnerį. Derybų vedimas su sudėtingais žmonėmis. Pagrindiniai sunkių derybininkų tipai.  Kaip neprarasti iniciatyvos. 

Dalyviai mokymų metu gaus/ susipažins: Tikslų vizualizavimo metodą. Informacijos apie partnerius klausimyno sudarymo metodiką. Saviugdos užduotis gebėjimui klausytis, matyti ir kalbėti ugdymui.  Rekomendacijas kiekvienas asmeniškai, ką reikia tobulinti iš asmeninių gebėjimų.  Klausimų formulavimo techniką deryboms. Metodiką, kaip sudėlioti argumentus.  Minčių valdymo pratimas saviugdai.  Sudėtingų derybininkų tipų nustatymo metodika ir rekomendacijas kaip su jais elgtis ir ko vengti.

 

Maksimalus rezultatas minimaliais resursais. Kaip pasiekti asmeninio efektyvumo darbe ir gyvenime?

2020-03-26Laura Rimkutė

Mokymai skirti tiems, kas nori padidinti savo asmeninį efektyvumą, siekia geriau jaustis kasdieniniame gyvenime, turi sunkumų susitelkiant ties darbu ir tikslų siekimu bei nori ugdyti savo valią ir keisti kasdienius įpročius. 

Asmeninis efektyvumas darbe:

• Nuostatos asmeninio efektyvumo ir laiko valdymo atžvilgiu;
• Asmeninė laiko efektyvumo analizė;
• Laiko vagys;
• Tikslų ir prioritetų nusistatymo svarba;
• Laiko matrica (Eisenhower matrix).

Produktyvi ir efektyviai dirbanti asmenybė:

• Asmeniniai kasdieniai įpročiai, didinantys efektyvumą ir gerinantys savijautą;
• Valios ugdymo metodai;
• Savimotyvacijos šaltiniai.

Šio mokymo metu dalyviai:

• Išsigrynins asmenines nuostatas efektyvumo ir laiko valdymo atžvilgiu;
• Pasidarys savo laiko efektyvumo analizę;
• Suvoks, kaip dažniausiai švaisto savo laiką;
• Nusistatys savo didžiausius prioritetus;
• Sužinos, kaip ugdoma valia;
• Išsikels tikslą ugdyti naujus kasdienius produktyvumo įpročius;
• Gaus patarimų, iš kur semtis vidinės motyvacijos darbui ir tikslų įgyvendinimui.

Delegavimo praktika. Kaip nuspręsti, deleguoti, "išnykti" ir įvertinti?

2020-04-02Juris Belte

Darbų visuomet yra daugiau nei laiko jų padaryti. Efektyvumo didinimui svarbūs yra geri delegavimo įgūdžiai. Per gerą delegavimo praktiką didinama darbuotojų motyvacija ir atsakomybė, ugdoma kompetencija, o darbų padaroma daugiau. Dalyviai sužinos kokiais principais remiasi efektyvūs delegavimas ir kokios yra psichologinės kliūtys efektyviam delegavimui. 

Delegavimas. Kodėl, ką ir kaip deleguoti?  Pagrindiniai delegavimo principai. Psichologiniai delegavimo barjerai iš pavaldinių ir vadovo pusės. Analizė ir rekomendacijos.  Sprendimų priėmimo kliūtys. Ugdomojo vadovavimo technikų taikymas delegavime, vykdymo procese ir grįžtamojo ryšio suteikime.  Kontrolė kaip grįžtamojo ryšio suteikimo ir motyvacijos didinimo funkcija. Neatitiktys užduoties atlikimo procese – kaip reaguoti vadovui, kad darbuotojus nesužlugdytų, o kaip tik padidintų delegavimo efektyvumą. Pozityvūs sankcijų taikymo principai.

 

Kada klaida yra gėris? Klaidų kultūros diegimas organizacijoje

2020-04-28Juris Belte

„Daryk gerai arba nedaryk iš viso!“ taip tėvai mus auklėjo vaikystėje. Tačiau šiandien, kai aplinka, kurioje veikia organizacija, tampa vis labiau neapibrėžta, būtina nuolat eksperimentuoti ir mokytis iš klaidų. Mokymasis iš klaidų tampa konkurencinio pranašumo įrankiu. Svarbu keisti organizacinę kultūrą, kad darbuotojai nebijoti kelti klaidų ir už klaidas nebūtų baudžiami. Be to, turi būti įdiegtos procedūros kaip tinkamai analizuoti neatitiktys ir įgyvendinti atitinkamus pokyčius.

Klaidos ir pažeidimai. Kada klaida yra gėris? Kas yra klaidų kultūra – darbuotojų požiūrio keitimas. Vadovybės veiksmai. Juodosios dėžės principo taikymas tinkamai klaidų kultūrai formuoti. Susitelkimas į sprendimų principas. Skundų klasifikavimas ir jų valdymas.  Neatitikčių fiksavimas ir analizė – procedūra ir procesas. Testavimas ir tobulinimas.

Neišnaudotos motyvavimo galimybės

2020-05-19Juris Belte

Dalyviai sužinos kaip nustatyti ir koreguoti darbuotojų individualiąją vidinę motyvaciją, kaip susiformuoti darbuotojų tinkamus lūkesčius, kad jie būtų motyvuoti savo veikloje, kokiomis tinkamomis vadybinėmis priemonėmis reikia naudotis, kad būtu palaikoma ilgalaikė aukšta motyvacija.

Darbuotojų savivertės, tikslų ir motyvacijos sąsajos. Vidinė ir išorinė motyvacija. Individualioji motyvacija. Metaprogramos – individualiosios motyvacijos nustatymas. Naujo darbuotojo motyvacija adaptacijos laikotarpiu. Imprintingo ir lūkesčių formavimo įtaka motyvacijai. Psichologinė distancija darbiniuose santykiuose kaip motyvacijos įrankis.

 

Suskleisti

Psichologinė savigyna. Kaip apsaugoti save nuo emocinio ir psichologinio smurto?

2020-05-21Julius Tilvikas

• Visi susiduriame su žmonėmis, į kuriuos atsitrenkiame tarsi į sieną. Jie atrodo agresyvūs, pikti, nepalaužiami, nenorintys mūsų nesuprasti, besirūpinantys tik savimi ir savo interesais. Ką daryti, jei tokių individų neina išvengti? Jei tai kolegos, vadovai, pažįstami ir, dar blogiau... šeimos nariai? Jei prieš juos atrodome menki ir neįgalūs, lyg musė prieš dramblį?
• Ar tai situacija be išeities, kai lieka tik panarinti galvą ir kentėti? Ne! Nuo jų galima apsisaugoti ir geriausia tai daryti, jų pačių galią, nukreipiant prieš juos pačius. Tai ir mokysimės daryti – gintis nuo psichologinių ir emocinių atakų.

Mokymai skirti visiems besidomintiems žmonių bendravimu, taip pat nuolat susiduriantiems su agresyviais ar pasyviai agresyviais žmonėmis.

Suskleisti

Gyvensenos medicina - kaip motyvuoti save ir kitus pokyčiams, bei juos išlaikyti

2020-05-12Dr. Alicja Juškienė

Gyvensenos medicina – tai nauja įrodymais pagrįstos medicinos šaka, kurioje gyvensenos keitimas (mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, socialinė parama, aplinkos kontrolė) naudojamas siekiant išvengti, gydyti ir išgydyti lėtines ligas, veikiant jų priežastis.

Mokslininkams jau seniausiai žinoma, kad žmogaus sveikata labai priklauso nuo jo gyvenimo būdo. Pastaruoju metu pasaulyje ekspertai vis daugiau gyvensenos pakeitimą taiko ir ligų gydymo praktikoje. Tačiau žinių nepakanka, kad vyktų pokyčiai. Svarbūs tam tikri metodai, kurie padeda žmonėms įsipareigoti pokyčiams ir juos išlaikyti. 

• Šių mokymų metu dalyviai sužinos naujausius gyvensenos medicinos mokslo pasiekimus ir kaip motyvuoti save ir kitus pokyčiams, bei juos išlaikyti. 
• Gal po šios paskaitos sustiprės noras daryti gyvensenos pokyčius savo gyvenime? Gal išdrįsite išbandyti pristatytus metodus gyvensenos keitime? Ir gal šį kartą jums pavyks?

Suskleisti

Santykių komunikacija poroje (I dalis)

2020-02-07Andrius Kaluginas

 

Sakoma, kad santykiuose reikia kalbėtis. Bet ar mokame tai daryti? Kodėl, apie ką, kaip, kiek ir kada tai reikia kalbėti? Šis seminaras padės atsakyti į šiuos svarbius klausimus. 

• neprobleminė komunikacija: nesprendžiant santykių problemų, susitarimai;
• probleminė komunikacija: konfliktai, nesutarimai, krizės;
• intymioji komunikacija.

Mokymai skirti moterims ir vyrams, kurie kasdien gyvena poroje. Taip pat bus naudingi tiems, kas siekia atrasti ir išlaikyti naujus santykius bei tiems, kas išėjo iš buvusių santykių. Mokymai padės išvengti klaidų, sąmoningiau suprasti kas ir kodėl vyksta, o svarbiausia - išmokti išsaugoti darnius ir tvarius santykius.

Santykių komunikacija poroje. Komunikacijos technikos, praktikumas (II dalis)

2020-02-21Andrius Kaluginas

Spręsime konkrečias bendravimo poroje užduotis, bei nagrinėsime realius, dalyvių pateiktus bendravimo sunkumų pavyzdžius.

Sakoma, kad santykiuose reikia kalbėtis. Bet ar mokame tai daryti? Kodėl, apie ką, kaip, kiek ir kada tai reikia kalbėti? Šis seminaras padės atsakyti į šiuos svarbius klausimus. 

• neprobleminė komunikacija: nesprendžiant santykių problemų, susitarimai;
• probleminė komunikacija: konfliktai, nesutarimai, krizės;
• intymioji komunikacija.

Mokymai skirti moterims ir vyrams, kurie kasdien gyvena poroje. Taip pat bus naudingi tiems, kas siekia atrasti ir išlaikyti naujus santykius bei tiems, kas išėjo iš buvusių santykių. Mokymai padės išvengti klaidų, sąmoningiau suprasti kas ir kodėl vyksta, o svarbiausia - išmokti išsaugoti darnius ir tvarius santykius.

Seksualumo psichologija poroje

2020-03-20Andrius Kaluginas

Mokymai skirti moterims ir vyrams, kurie kasdien gyvena poroje. Taip pat bus naudingi tiems, kas siekia atrasti ir išlaikyti naujus santykius bei tiems, kas išėjo iš buvusių santykių. Padės išvengti klaidų, sąmoningiau suprasti kas ir kodėl vyksta, o svarbiausia - išmokti išsaugoti darnius ir tvarius santykius.

Šiuose mokymuose gilinsimės į tai kas yra:

• erotinis intelektas;
• dažniausios problemos, kompleksai;
• sprendimai.

 

Laimingi santykiai poroje. Penkios laimės sąlygos

2020-04-03Andrius Kaluginas

Mokymai skirti moterims ir vyrams, kurie kasdien gyvena poroje. Taip pat bus naudingi tiems, kas siekia atrasti ir išlaikyti naujus santykius bei tiems, kas išėjo iš buvusių santykių. Padės išvengti klaidų, sąmoningiau suprasti kas ir kodėl vyksta, o svarbiausia - išmokti išsaugoti darnius ir tvarius santykius.

Mokymų metu kalbėsime:

• Kas yra santykių laimė?;
• Penkios laimės sąlygos;
• Gerovės technologijos.

Motina ir sūnus, tėvas ir dukra. Kelias į autentiškumą

2020-04-09Inga Bogdzevičienė

Turbūt retas kuris, santykyje su kitais žmonėmis, nebūtų girdėjęs įvairiais kontekstais ir formomis vartojamo žodžio  „jis/ ji kompleksuotas (ta)“ – pateikiamą ir suprantamą kaip negatyvų asmenybės aspektą. Iš kur jis atsiranda, kas jį sukuria, kaip jis veikia? Šiandien, kaip niekada anksčiau esame motyvuoti nustatyti ir įtvirtinti savąjį vyriškąjį ar moteriškąjį identitetą ir grąžinti jam pirmines vertybes. O taip pat atskirti asmenines santykių problemas ir išeiti iš pasikartojančių sunkumų rato. Kaip tai padaryti? Nepaprastai dažnai, patys to nesuvokdami, identifikuojamės su motinos ar tėvo asmenybės dalimis, kurios galiausiai mus įkalina gremėzdiškose baimių ir lūkesčių konstrukcijose, neleidžiančiomis pajausti realaus gyvenimo ir verčiančiomis jaustis vis labiau nusivylusiais. Pozityvaus ar negatyvaus tėvo ir motinos komplekso įtaką sūnums ir dukroms, turėtume suprasti kaip asmenybės „karkasą“ ar  sudedamąsias jos vidinio landšafto dalis. Mokymo metu klausytojai turės galimybę perprasti šią sudėtingą sistemą. Kam tai gali būti vertinga? Tiems, kas ieško kelio į savo autentišką gyvenimą. Galbūt kaltės ir gėdos, pykčio ir nusivylimo jausmai kyla iš to, kad neleidome sau tapti pačiais savimi? 

• Atsiskyrimas ir savo identiteto paieškos. Berniukas paauglys ir tėvo kompleksas. Mergaitės paauglės ir galia atsispirti motinai. 
• Belaukiant didžiulės sėkmės. Vyras ir pozityvus motinos kompleksas. 
• Moterys ir pozityvus motinos kompleksas: „gyvenime galite ištverti beveik viską, jei tik gerai pavalgysite.“
• „Gyvenk ir duok gyvent kitiems“ – neigiami pozityvaus motinos komplekso aspektai. Išsiskyrimo, sprendimų ir naujos pradžios problema. Agresija ir skundai. 
• Išdidus tėvas ir nuostabus jo sūnus – „kaip nuostabu būti vyru!“
• Dėmesingosios dukros – „tiesiog su vyrais įdomiau!“ 
• Negatyvaus motinos komplekso įtaka dukrai - „kovok, jei nori išgyventi“. Strategijos išgyvenimui šeimoje arba „geriau jau nebūčiau gimusi.“ 
• Negatyvaus motinos komplekso įtaka sūnui – nuo skausmo pilve iki panikos atakų, „lyg sustingęs.“
• Negatyvus tėvo kompleksas sūnuje. Kafka ir savęs nuvertinimo manija. 
• Negatyvus tėvo kompleksas dukroje. Ištakos nuostatų:  „esu niekam tikusi“, „niekada netapsi tikra moterimi.“
• Nežinomos teritorijos įsisavinimas. Būti pasiruošusiam gimti iš naujo. 

Suskleisti

Tėvų dovana vaikui. Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi?

2020-02-13Aušra Kurienė

Išskirtiniai mokymai, tėvams, auginantiems įvairaus amžiaus vaikus. Mokymų metu dalyviai turės galimybę iškelti sau aktualius klausimus, papasakoti apie sudėtingas situacijas, iškylančias santykyje su vaiku. Lektorės profesionalumas leidžia situacijas pamatyti kitu kampu, pritaikyti psichologijos dėsnius, keičiant nemalonias situacijas į palankias.

• Kaip stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi? 
• Kokie būdai - ugdyti psichologinį atsparumą?
• Kaip tėvai gali padėti vaikui įveikti nesėkmes ir siekti tikslo?

Suskleisti